Mistifikuota reklama, burtai su posąmone ir taupusis ZAZ’as

net ir tarybiniais laikais taupumas pasirodo buvo svarbus

Kaip puikiai išnaudotos asociacijos su šeima. Idėjiškai beveik Fiat 500

Ir galiausiai… patikėkit.. ZAZ, taurija tikrai monstras

Gerald Zaltman: How customers think (knygos apžvalga)

Gerald Zaltman
HOW CUSTOMERS THINK: Essential insights into the mind of the market
Harvard Business School Press, 2003

Visoje populiariojoje visuomenėje sklando padrikas gandas, kad jei neskaitysi ir nesidomėsi naujausiais savo srities pasiekimais, tapsi niekam nereikalingu, neįdomiu ir idiotu. Kad taip nenutiktų prieš keletą mėnesių įsigyjau knygą, apie kurią noriu pasidalinti su jumis.
Knygą žinoma įsigyjau dėl pavardės. Na, dar ir dėl leidyklos: – gerai skamba. Kaip bebūtų, knygos viršelis nebuvo išmargintas visomis CMYK spalvomis ir atspalviais, kas bylojo apie nepopsiškumą. Tokios knygos žinoma man į lentynas kaip tik ir trūko.
Pradedant knygos reziumė, būtina paminėti, kad knyga negali būti priskirta nei vienai mao įsivaizduojamai marketingo literatūros kategorijai: mokslinė, kvailios verslininkiškos, popsiškos, profesionalios. Knyga turi visų šių savybių. Knygos viršelyje besipuikuojantis grafiti: „What consumers can‘t tell you and competitors don‘t know“ daug žada.
Knygos pirmojoje dalyje aptariamos pagrindnės šiuo metu esnačios temos. Tiksliau tariant apibrėžiami esminiai šiuolaikinės filosofijos ir socialinių mokslų tyrinėjami elementai. Kelios svarbesnės pirmojoje dalyje aprašytos įdėjos: žmogaus mąstymas vyskta žodžiais, kas reiškia, kad tai riboja mąstymo procesą; skirtingi žmonės žiūrėdami į tą patį daiktą gali matyti skirtingus objektus; protas, smegenys, kūnas ir visuomenė yra skirtingos substancijos, kuriso turi būti vertinamos atskirai. Pirmoje dalyje apibrėžiamas vartotojas ir žmogus bei patirtis kaip vienas iš svarviausių faktorių.
Antroje knygos dalyje nagrinėjami jau minėti elementai: protas, kūnas, smegenys, socialumas. Šios dalys pateikiamos kaip pačios svarbausios vertinant žmogų kaip vartotoją. Pakankamai subtiliai nagrinėjamos vartotojas palieka pakanakmai etiško marketingo įspūdį. Labai daug dėmesio skiriama metaforai, atminčiai, istorijai. Šis skyrius žvelgiant iš mokslinės pusės yra įdomus. Jame pateikiamos pakankamai įdomios idėjos jaunam mokslininkui, arba kitaip tariant studentui, kuris kelerius metus turėjo scholastiškai mokytis klasikinių teorijų. Tokiam žmogui tai be abejo rimta mokslinė literatūra. Vis dėlto mokslininkui, giliai nagrinėjančiam temą, kuri susijusi su knygoje pateikiama informacija ji nėr pakankamai moksliška.
Trečioje knygos dalyje atiduota duoklė popsui. Pateikiami pavyzdžiai, padaromi apibendrinimai. Kitaip tariant trečioji dalis yra parašyta, kad atitiktų klasikinius tokio tipo knygos standartus ir gražiai žiūrėtųsi uoseklumas. Trečia dalis šiek tiek varginanti ir iš esmės ji gali būti daugiau įdomi tik žmogui, kuris norėtų pasitikrinti ar jis teisingai suprato ką pirmosiose dalyse autorius norėjo pasakyti.
Dažniausiai knygos reziumė baigiasi įvertinimais ar rekomenduočiau pirkti knygą ar ne. Šį kartą to nebus. Nepateiksiu jokių vertinimų, jokių abstrakcijų ar protingų minčių, jog turėtum išsiaiškinti kas esi ir tada išsiaiškinti ar tau verta ją įsigyti. Knyga mane nuvylė. Bet jei sugrįžčiau į įsigyjimo laiką, aš vėl ją nusipirkčiau . Vis dėlto antros dalies kažkuriame skyriuje parašyta epitafija, jog daugiausiai to ką žinome, mes nežinome, kad žinome puikiai atskleidžia ir knygos charakterį.

Ir rusai moka daryti reklamą…

Pasirodo ir rusai moka daryti reklamą. jeigu pasistengsime ir iš atminties ištrinsime „kaliošo“, liaudies subkultūrose gajaus pavadinimo, įvaizdį, turėsime įdomią rusiško automobilio reklamą.

Sumani Lietuvos reklama?! :)

SUmani Lietuvos reklama?
Ar tikrai įmanoma pristtyt šalį įdomiai ir puikiai? Ar tas tinka Lietuvai?

Pasirodo įmanoma. Ir puiki kompanija, rengusi projektą apie Lietuvos ekonominio įvaizdžio gerinimą pateikė keletą tikrai įdomių pasiūlymų. Deja tik kai kurie erliukai buvo nagrinėti visuomeniniame paveiksle, o dauguma buvo visiškai pamiršti ir nenagrinėti.

Štai keletas išmintingų pastebėjimų, kurios pateiktos leidinyje apie Lietuvos ekonominio įvaizdžio gerinimą:

1) „didžiausias jos (red. Lietuvos) konkurencinis pranašumas,
kuriam niekas nė iš tolo neprilygta, yra lietuviškumas.
Juk nė viena kita pasaulio šalis – nei Estija, nei Latvija, nei Lenkija,
nei Švedija, nei Kinija – nėra tokia lietuviška kaip Lietuva.“

2)„Pasakykite jiems, kad mes esame normalūs!“

Galiausiai leidinyje pateiktos kelios temos ir įdėjos, kurios reprezentuotų Lietuvą

1 tema. Lietuva yra gyvybinga ir „romantiška“ / romantiškas, ~a būdingas romantizmui;
būdingas romantikai ar romantikui, svajotojui/
2 tema. Mąsli ir patikima

pasirodo dar yra ir keletas stebuklingų burtažodžių: algoritmas, kuris padės Lietuvai sukurti geresnį įvaizdį:

Būdvardžiai, susiję su gyvybingumu ir „romantiškumu“
didis (epiškas) rafnuotas
ekscentriškas (pretenzingas) išradingas (linkęs improvizuoti)
energingas (pašėlęs) drąsus
lakios vaizduotės ryžtingas (užsispyręs)
siekiantis tikslo (savikritiškas) mielas (nuostabus)
Rytų Europos
Būdvardžiai, susiję su mąslumu ir patikimumu
ramus / raminantis derlingas (žaliuojantis)
praktiškas kruopštus
taikus / ramus sveikas (nepaliestas)
kuklus (taupus) kvalifkuotas (išsilavinęs)
stabilus (brandus) racionalus (pragmatikas)
keliantis pasitikėjimą Šiaurės Europos
Su abiem temomis susiję arba nė su viena jų nesusiję
būdvardžiai
natūralus pagoniškas
provincialus darbštus
brandinantis susimąstęs (linkęs į apmąstymus)
patogus žavingas
tolerantiškas „kaimietiškas“

visą burtų seką padailina mintis:

Jei prie šių faktų dar pridėsime lietuviams būdingus
charakterio bruožus – racionalumą, pragmatizmą,
gebėjimą visada rasti išeitį ir išsiderėti geriausią
rezultatą, – susidarysime patikimo ir naudingo
tarpininko vaizdą.

Arba Lietuva turinti vieną prasčiausių logistikos reitingų pasualyje yra pateikiama
kaip optimizmu ir kepenų ciroze sergančio studento referate:

„Lietuvoje suklestėjęs logistikos verslas tik dar kartą
patvirtina, kad šalis iš tikrųjų atlieka išskirtinį
tarpininko tarp Rytų ir Vakarų vaidmenį.“

svaigus referatas dar papildomas įdėja:

„Dar viena svarbi aplinkybė – kad iš visų Rusijos kaimynių Lietuva
ko gero mažiausiai priklauso nuo Rusijos kaprizų. „

Fantastiškieji žodžių terejetukai, kurie pasak projekto, „leidžia pasakyti“ apie Lietuvą:
− Lietuva: Laisvė. Stabilumas. Fantazija.
− Lietuva: Kvalifkuota. Patikima. Išradinga.
− Lietuva: Patogi. Pažįstama. Gyvybinga.
− Lietuva: Žavinga. Kintanti. Patikima.
− Lietuva: Provinciali. Pramoninė. Neįprasta.
− Lietuva: Grožis. Kompetencija. Kūrybingumas.
− Lietuva: Atvirame ore. Nežinoma. Geriau dirbanti.

Visa tai, ir neti ktai, galite rasti LEPA puslapyje pateiktoje strategijoje:

http://www.lepa.lt/files/File/InfoCentras/LietuvosEkonominioIvaizdzioStrategija/lithreport_lt_r.pdf

MAC vs. PC

Apple nėra asmeninis kompiuteris. Gali būti tas laimingasis, kuris turi asmeninį kompiuterį (PC) arba tas kitas laimingasis, kuris turi MAC’ą.
Na, bet ne tai esmė. Esmė, kad šie rinkodariniai produktai puikiai kovoja

Nestabilus brendas – BBC happy ending’as

Nesenai teko klausytis vienos paskaitos (iš serijos vienas marketingo guru sako), kad brendas bus geras tik tada, kai jis bus pastovus. JIS NETURI VAIKYTIS MADOS. Tai buvo bene vienintelė idėja, kuri įstrigo į atminty iš viso didelio monologo ir rankų skeričiojimo. Na aš jau nuo studijų laikų žinojau, kad brendas turi būti stabilus. Man šis teiginys visą gyvenimą buvo status quo. Deja kai per dažnai girdi teiginį, kuris yra konstanta, pradedi abejoti juo.
Pasigooglinau keletą brendų ir vuolia… Vienas iš žinomiausių istorijoje prekės ženklų kito dažniau nei įprastas žiniakslaidos magnatas keičia žmonas.
Pats BBC savo tinkalapyje pateikia ant grindinio išklotą savo pirmąjį brendą, (jei galima jį taip vadinti)

Kuris vis dėlto nebuvo legalus brendas. Kitaip tariant įmonė nuo 1922 iki 1932 neturėjo savo stabilaus ir naudojamo brendo. Jiem pakako įvairių skirtingų pavadinimo grafinio apipavidalinimų. Paveiksle aukščiau būtent tai ir pateikta.
Laikas ėjo, metai slinko, ir 1936 BBC tapo viena svarbiausių televizijų pasaulyje, o brendo vis dar neturėjo. Nereikėjo jiems jokių įsipareigojimų ar kokių vektorinės grafikos stebuklų aprasšytų almanachuose kaip teisingai pavaizduoti prekės ženklą.
Pagaliau 1953 metais atsirado brendas.

Vertinant simbolių prasmėmis tai tikrai įdomus prekės ženklas. Sparnai ir visi kiti logotipo elementai atspindėjo to meto dvasią. Vis dėlto prekės ženklas ilgainiui buvo po truputį keičiamas prisiderinant prie naujausių technologinių pasiekimų ir vyraujančių nuotaikų ir emocijų.

Ženklas nusistovėjo vos kuriam laikotarpuiu. 1962 metais kompanija pateikė ženklą, kuriame atvaizdavo savo pavadinimą ir Didžiosios Britanijos žemėlapį.

1963 metais prekės ženklas ( pasak kalbininkų taip vadinasi brendas) tapo paprastesnis

Besisukantis gaublys tapo tikru šedevru. Ženklas, kuris pagaliau pradėjo įgauti panašesnių į šių dienų brendą atspalvių. Atsirado ir vienetas. Tai be abejo susiję su 1964 įkjuriamu nauju kanalu bbc 2.
Po kelerių metu išpopuliarėjo kitas ženklas, kuriame buvo pavaizduotas ir pasaulio žemėlapis ir gaublys.

Galiausiai 1985 atsiradus plačioms kompiuterinės grafikos galimybėms įsivyravo kitas brendas, kurio kūrimui be abejo buvo pasitelktas šių dienų išradimas – PC.

Besisukantis gaublys, kuris neblogai imitavo besisukantį žemės rutulį. Nuoseklūs spalvų perėjimai ir visi kiti šių dienų grafikos programose įdiegti įrankiai BBC brendą pavertė savotišku paveikslu, o ne vektorių prototipu. Kompanija pasidavusi naujovėms jas skubiai pritaikė ir vizualizacijai.

Aišku madų besivaikanti ir nuolat lyderė būdama kompanija savo logotipą po kurio laiko vėl pakeitė. Bet šį kartą pakeitimas buvo įvykdytas suprantant prekės ženklo svarbą ir suvokiant, kad aštrėjant konkurencijai svarbu turėti paptarastą ir kartu unikalų lengvai įsimemnantį brendą

Žinoma šis brendas buvo visiškas mados klyksmas. Viskas kas buvo susiję siu televizija buvo pažymima mėlyna, raudona, žalia. To meto kineskopuose šios spalvos buvo naudojamos. Pas mane knygų lentynoj dar ir dabar yra pora pažintinių knygų apie televiziją, kurių viršeliuose buvo linijiškai atvaizduotos šios spalvos.

Ir štai dešimtajame dešimtmetyje nusistovi standartizuotas ir supaprastintas prekės ženklas

BBC – Istorija apie nepastovų prekės ženklą. Moralas paprastas – netikėk niekuo .,,,.