Gerald Zaltman
HOW CUSTOMERS THINK: Essential insights into the mind of the market
Harvard Business School Press, 2003
Visoje populiariojoje visuomenėje sklando padrikas gandas, kad jei neskaitysi ir nesidomėsi naujausiais savo srities pasiekimais, tapsi niekam nereikalingu, neįdomiu ir idiotu. Kad taip nenutiktų prieš keletą mėnesių įsigyjau knygą, apie kurią noriu pasidalinti su jumis.
Knygą žinoma įsigyjau dėl pavardės. Na, dar ir dėl leidyklos: – gerai skamba. Kaip bebūtų, knygos viršelis nebuvo išmargintas visomis CMYK spalvomis ir atspalviais, kas bylojo apie nepopsiškumą. Tokios knygos žinoma man į lentynas kaip tik ir trūko.
Pradedant knygos reziumė, būtina paminėti, kad knyga negali būti priskirta nei vienai mao įsivaizduojamai marketingo literatūros kategorijai: mokslinė, kvailios verslininkiškos, popsiškos, profesionalios. Knyga turi visų šių savybių. Knygos viršelyje besipuikuojantis grafiti: „What consumers can‘t tell you and competitors don‘t know“ daug žada.
Knygos pirmojoje dalyje aptariamos pagrindnės šiuo metu esnačios temos. Tiksliau tariant apibrėžiami esminiai šiuolaikinės filosofijos ir socialinių mokslų tyrinėjami elementai. Kelios svarbesnės pirmojoje dalyje aprašytos įdėjos: žmogaus mąstymas vyskta žodžiais, kas reiškia, kad tai riboja mąstymo procesą; skirtingi žmonės žiūrėdami į tą patį daiktą gali matyti skirtingus objektus; protas, smegenys, kūnas ir visuomenė yra skirtingos substancijos, kuriso turi būti vertinamos atskirai. Pirmoje dalyje apibrėžiamas vartotojas ir žmogus bei patirtis kaip vienas iš svarviausių faktorių.
Antroje knygos dalyje nagrinėjami jau minėti elementai: protas, kūnas, smegenys, socialumas. Šios dalys pateikiamos kaip pačios svarbausios vertinant žmogų kaip vartotoją. Pakankamai subtiliai nagrinėjamos vartotojas palieka pakanakmai etiško marketingo įspūdį. Labai daug dėmesio skiriama metaforai, atminčiai, istorijai. Šis skyrius žvelgiant iš mokslinės pusės yra įdomus. Jame pateikiamos pakankamai įdomios idėjos jaunam mokslininkui, arba kitaip tariant studentui, kuris kelerius metus turėjo scholastiškai mokytis klasikinių teorijų. Tokiam žmogui tai be abejo rimta mokslinė literatūra. Vis dėlto mokslininkui, giliai nagrinėjančiam temą, kuri susijusi su knygoje pateikiama informacija ji nėr pakankamai moksliška.
Trečioje knygos dalyje atiduota duoklė popsui. Pateikiami pavyzdžiai, padaromi apibendrinimai. Kitaip tariant trečioji dalis yra parašyta, kad atitiktų klasikinius tokio tipo knygos standartus ir gražiai žiūrėtųsi uoseklumas. Trečia dalis šiek tiek varginanti ir iš esmės ji gali būti daugiau įdomi tik žmogui, kuris norėtų pasitikrinti ar jis teisingai suprato ką pirmosiose dalyse autorius norėjo pasakyti.
Dažniausiai knygos reziumė baigiasi įvertinimais ar rekomenduočiau pirkti knygą ar ne. Šį kartą to nebus. Nepateiksiu jokių vertinimų, jokių abstrakcijų ar protingų minčių, jog turėtum išsiaiškinti kas esi ir tada išsiaiškinti ar tau verta ją įsigyti. Knyga mane nuvylė. Bet jei sugrįžčiau į įsigyjimo laiką, aš vėl ją nusipirkčiau . Vis dėlto antros dalies kažkuriame skyriuje parašyta epitafija, jog daugiausiai to ką žinome, mes nežinome, kad žinome puikiai atskleidžia ir knygos charakterį.
Naujausiai komentuota